Sklandus funkcionalumo mažinimas yra dizaino metodas, užtikrinantis, kad pagrindinės svetainės funkcijos veiks net ir tada, kai nustoja veikti atskiros jos dalys. Šis metodas pašalina vienintelius gedimo taškus: tai, kad nustoja veikti vienas dalykas, nereiškia, kad sugenda visa sistema. Svetainė, sukurta pagal šį principą, genda dalimis, o ne visa iš karto, todėl svarbiausios funkcijos išlieka prieinamos, kai kai kurie komponentai susiduria su klaida.
Vienintelio gedimo taško idėja ar koncepcija yra gerai žinoma gamybos sektoriuje. Tai viena iš labiausiai paplitusių atsparumo strategijų gamybos ir tiekimo grandinės operacijose. Gamykla, turinti kelis medžiagų šaltinius, gali toliau dirbti net tada, kai vienas tiekėjas tampa nepasiekiamas. Tačiau tai tampa vis svarbiau interneto svetainių kūrimui, nes auga vartotojų lūkesčiai dėl prieinamumo ir funkcionalumo.
Duomenų centro dubliavimas yra dažnas sklandaus funkcionalumo mažinimo pavyzdys interneto kūrime. Naudodamos kelis serverio komponentus, svetainės užtikrina, kad jos veiks, net jei vienas ar daugiau serverių sugenda. Dizaino kontekste tai gali atrodyti kaip garantija, kad tam tikros funkcijos palaikymo trūkumas vartotojo naršyklėje ar įrenginyje nepadarys programėlės netinkama naudoti.
Eskalatoriai yra pažįstamas to paties principo pavyzdys realiame pasaulyje. Kai jie nustoja veikti, jie vis tiek gali perkelti žmones iš vieno aukšto į kitą, veikdami kaip laiptai. Jie galbūt nėra tokie funkcionalūs kaip įprastai, bet nėra visiškai nenaudingi.
„BBC News“ tinklalapis yra geras sklandaus funkcionalumo mažinimo pavyzdys interneto dizaine. Kaip matyti šioje ekrano nuotraukoje, svetainė teikia pirmenybę naršymo elementų ir naujienų teksto įkėlimui, o ne paveikslėliams. Dėl to esant lėtam interneto ryšiui ar naudojant senus, nesuderinamus naršyklės įskiepius paveikslėliai gali būti nepasiekiami, tačiau pagrindinė svetainės funkcija – dalytis naujienomis – vis dar yra prieinama.
Priešingai, „Adobe Express“ svetainė yra pavyzdys to, kas nutinka be sklandaus funkcionalumo mažinimo. Užuot padariusi kai kurias funkcijas nepasiekiamas ar sulėtinusi įkėlimo laiką, visa svetainė yra neprieinama kai kuriose naršyklėse. Dėl to vartotojai turi atnaujinti arba pakeisti programinę įrangą, kad galėtų naudotis internetine programėle, o tai nėra gerai prieinamumo požiūriu.
Sklandus funkcionalumo mažinimas vs. laipsniškas tobulinimas
Sklandaus funkcionalumo mažinimo metodas veikia kaip priešingybė laipsniškam tobulinimui (angl. progressive enhancement) – metodui, kai dizaineris sukuriamas svetainės pagrindas ir palaipsniui pridedamos funkcijos, kurios įjungiamos tik tada, jei naršyklė gali jas vykdyti. Kiekvienas funkcijų sluoksnis pagal nutylėjimą yra išjungtas, leidžiant sukurti vientisą vartotojo patirtį, skirtą veikti visiems.
Tarp dizainerių vyksta daug diskusijų, ar sklandus funkcionalumo mažinimas, ar laipsniškas tobulinimas yra geriausias būdas kurti svetainės funkcionalumą. Tačiau realybėje abu yra svarbūs. Kiekvienas metodas turi unikalių privalumų ir trūkumų, todėl abu gali papildyti vienas kitą, užtikrindami didžiausią atsparumą.
Laipsniškas tobulinimas yra gera strategija kuriant naują svetainę ar programėlę, nes nuo pat pradžių užtikrinate veikiančią patirtį visiems. Tačiau ateityje gali atsirasti naujų standartų ir problemų, ir čia praverčia sklandus funkcionalumo mažinimas. Šis metodas padeda pritaikyti esamą svetainę, kad ji atitiktų naujus prieinamumo standartus arba išspręstų suderinamumo problemą, kurios anksčiau nepastebėjote.
Sutelkus dėmesį tik į vieną ar kitą dizaino principą, bus apribotas prieinamumas. Vien laipsniškas tobulinimas sunkiai atsižvelgia į funkcionalumo problemas po paleidimo, o vien sklandus funkcionalumo mažinimas gali nesuteikti turtingiausios bazinės patirties. Geriausią rezultatą duos abiejų metodų derinys.
Kaip sklandus funkcionalumo mažinimas veikia prieinamumą?
Užtikrinti, kad jūsų svetainė ar programėlė išliktų funkcionali, yra labai svarbu prieinamumui. Kai pagrindinės funkcijos tampa nepasiekiamos, platforma nebėra prieinama niekam. Mažesniu mastu, jei nustoja veikti tokios funkcijos kaip teksto įgarsinimo skaitytuvai ar vaizdo įrašų subtitrai, vartotojai su regėjimo sunkumais gali negalėti naudotis svetaine.
Sklandaus funkcionalumo mažinimo poveikis prieinamumui yra dar didesnis atsižvelgiant į skirtingas įrenginių galimybes. Kadangi vidutinis žmogus praleidžia 3,6 valandos per dieną savo telefone, neužtikrinus, kad svetainė palaikytų mažiau galingas mobiliąsias naršykles, bus atstumta didelė jūsų auditorijos dalis. Net jei kai kurios sudėtingos funkcijos neveiks mobiliajame įrenginyje, jų paaukojimas, siekiant išlaikyti didžiąją svetainės dalį prieinamą telefonuose, užtikrina platesnį prieinamumą.
Pasenusios naršyklės yra dar viena dažna prieinamumo problema, kurią galite išspręsti taikydami sklandų funkcionalumo mažinimą. Apsvarstykite šį Fairleigh Dickinson universiteto pavyzdį apie „Adobe Flash“, kurio dauguma modernių naršyklių nebepalaiko.
Programinė įranga, vis dar naudojanti „Flash“, negali naudoti minėtos kelių veiksnių autentifikavimo funkcijos. Dėl to vartotojai su senesnėmis programomis negali prisijungti. Sklandus funkcionalumo mažinimas galėtų pasiūlyti kompromisą, padarant kai kurias funkcijas nepasiekiamas „Flash“ palaikančioms naršyklėms, bet vis tiek leidžiant bendrą prieigą. Tokiu būdu žmonėms nereikėtų atsinaujinti, kad galėtų naudotis paslauga.
Kaip integruoti sklandų funkcionalumo mažinimą į savo svetainę?
Sklandus funkcionalumo mažinimas pašalina technologines kliūtis prieinamumui. Plačiąja prasme, jis taip pat užtikrina, kad jūsų svetainė ar programėlė veiktų visada, net ir esant nenumatytiems techniniams sunkumams. Nors yra daug būdų tai pasiekti, štai keletas bendrų geriausių praktikų, kurių reikėtų laikytis.
Nustatykite kritiškai svarbias funkcijas
Pirmasis žingsnis užtikrinant sklandų funkcionalumo mažinimą yra nustatyti, kokios yra jūsų pagrindinės funkcijos. Galite garantuoti kritiškai svarbių funkcijų prieinamumą tik tada, kai žinote, kas yra būtina, o kas ne.
Peržiūrėkite savo vartotojų duomenis, kad pamatytumėte, su kuo jūsų auditorija sąveikauja daugiausiai – tai paprastai yra elementai, kuriems verta teikti pirmenybę. Viskas, kas susiję su svetainės saugumu, sandoriais ir įskaitomumu, taip pat yra labai svarbu. Retai naudojamos funkcijos ar elementai, tokie kaip vaizdo grotuvai ir interaktyvūs žemėlapiai, yra malonūs turėti, bet juos galima paaukoti, jei reikia, siekiant užtikrinti, kad kritiškai svarbūs komponentai išliktų prieinami.
Sukurkite dubliavimą
Kai suskirstysite svetainės funkcijas pagal svarbą, galite užtikrinti svarbiausių funkcijų dubliavimą (rezerviškumą). Tai gali reikšti elementų atkartojimą keliomis formomis, kad jie veiktų skirtingose naršyklėse ar įrenginiuose. Arba galite teikti kelias paslaugas svarbioms funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, palaikyti alternatyvius mokėjimo metodus arba teikti tiek vaizdo, tiek tekstines turinio versijas.
Atminkite, kad dubliavimas taikomas ir aparatinei įrangai, kurioje veikia jūsų platforma. „Uptime Institute“ klasifikuoja duomenų centrus į lygius, kuriuos galite naudoti nustatydami, kokių dubliuojančių sistemų jums reikia. Taip pat įsitikinkite, kad galite paleisti savo svetainę keliuose serveriuose, kad išvengtumėte gedimo, jei vienas iš jų nustotų veikti.
Pritaikykite visoms naršyklėms
Atminkite, kad sklandus funkcionalumo mažinimas taip pat reiškia skirtingų galimybių programinės ir aparatinės įrangos palaikymą. Vienas iš svarbiausių aspektų interneto dizaine yra pritaikymas pasenusioms naršyklėms.
Nors mobilieji įrenginiai nepalaiko „Flash“, kai kurios senesnės darbalaukio naršyklių versijos vis dar jį naudoja. Galite dirbti su abiem, vengdami „Flash“ – dažnai vietoj jo galite naudoti HTML5 – bet nereikalaudami, kad vartotojai turėtų naršyklę, nepalaikančią „Flash“. Taip pat galite pasiūlyti mažo pralaidumo, paprastas alternatyvas bet kokioms funkcijoms, kurios reikalauja didelės apdorojimo galios, kad viskas būtų prieinama senesnėse sistemose.
Nepamirškite atkreipti dėmesio ir į naujesnės programinės įrangos saugumo nustatymus. Klaidos pranešimai, kaip šis, apie kurį paskelbė „Microsoft“ vartotojas, gali pasirodyti, jei svetainė nepalaiko kai kurių naršyklių atnaujintų saugumo protokolų. Visada sekite populiarių platformų, tokių kaip „Chrome“ ir „Safari“, atnaujinimus, kad atitiktumėte šiuos standartus ir išvengtumėte tokių prieigos problemų.
Taikykite apkrovos balansavimą ir duomenų talpinimą spartinančiojoje atmintinėje (kaušavimą)
Apkrovos balansavimas yra dar vienas svarbus žingsnis sklandaus funkcionalumo mažinime. Daugelis debesijos paslaugų automatiškai paskirsto srautą tarp serverių išteklių, kad būtų išvengta perkrovos. Tai įgalinus taip pat užtikrinama, kad užklausos galėtų būti apdorojamos kitoje sistemos dalyje, jei kita dalis sugestų.
Duomenų talpinimas spartinančiojoje atmintinėje (angl. caching) veikia panašiai. Saugodami kritinius duomenis, sukuriate atsarginį planą, jei išorinė paslauga ar programų sąsaja (API) neveiktų. Kai API neatsako, vietoj to galite įkelti išsaugotus duomenis. Dėl to atmintinės talpyklos daugeliu atvejų žymiai sumažina delsą, tačiau turėtumėte žinoti, kad negalite talpinti visko. Sutelkite dėmesį į svarbiausias funkcijas.
Išbandykite prieš paskelbdami
Galiausiai, prieš paleisdami svetainę, būtinai išbandykite ją dėl prieinamumo problemų. Pasiekite ją iš kelių įrenginių, įskaitant įvairias naršyklių versijas. Pažiūrėkite, ar galite paleisti ją viename serveryje, kad patikrintumėte jos gebėjimą balansuoti apkrovas.
Tikriausiai testavimo metu neaptiksite visų galimų klaidų, bet geriau pagauti kai kurias nei nė vienos. Nepamirškite išbandyti savo svetainės funkcionalumo ir prieš bet kokius atnaujinimus ar pertvarkymus.
Kaip pradėti taikyti sklandų funkcionalumo mažinimą?
Dizaineriai, tiek dideli, tiek maži, gali pradėti savo sklandaus funkcionalumo mažinimo kelionę pakeisdami kai kuriuos nustatymus savo hostingo paslaugų teikėjo aplinkoje. AWS siūlo gaires gedimų valdymui, kurias galite naudoti kurdami funkcionalumo mažinimą savo svetainės architektūroje. Hostingo teikėjai taip pat turėtų leisti atnaujinti saugyklos planą ir konfigūruoti serverio nustatymus, kad būtų užtikrintas dubliavimas ir apkrovos balansavimas.
Įmonės, pakankamai didelės, kad valdytų savo duomenų centrus, turėtų įdiegti dubliuojančią serverių galią ir nepertraukiamo maitinimo šaltinius, kad viskas veiktų. Mažesnės organizacijos gali remtis savo kodu, naudodamos semantinį HTML, kad jis būtų pakankamai paprastas kelioms naršyklėms. Programavimas, kad neesminiai dalykai, tokie kaip paveikslėliai ir vaizdo įrašai, nustotų veikti esant mažam pralaidumui, taip pat padės.
Virtualizacijos sistemos, tokios kaip Kubernetes, taip pat yra naudingos kaip būdas keisti svetainės pajėgumą ir padėti įkelti elementus atskirai vienas nuo kito, siekiant išlaikyti prieinamumą. Testavimo įrankiai, tokie kaip BrowserStack, WAVE ir CSS HTML Validator, gali jums padėti atskleisdami, ar jūsų svetainė turi funkcinių problemų kai kuriose naršyklėse ar tam tikriems vartotojams.
Iš esmės, interneto prieinamumas yra apie užtikrinimą, kad platforma veiktų kaip numatyta visiems žmonėms. Nors dizaino ypatybės gali būti akivaizdžiausia šio tikslo dalis, techninės apsaugos taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Svetainė yra prieinama tik tada, kai ji veikia, todėl privalote išlaikyti jos funkcionalumą, net ir atsiradus netikėtiems trikdžiams.
Sklandus funkcionalumo mažinimas nėra tobulas sprendimas, tačiau jis neleidžia mažai problemai tapti didesne. Laikydamiesi šių penkių žingsnių, kad jį įgyvendintumėte savo svetainėje ar programėlėje, užtikrinsite, kad jūsų darbas kuriant prieinamą dizainą nenueitų veltui.
