Neurodivergentiški poreikiai dažnai laikomi išskirtiniu atveju, kuris netelpa į įprastas vartotojų keliones ar procesus. Projektavimo procese neuroįvairovė dažnai yra ignoruojama. Arba ji sprendžiama vėlai, ir tik jei tam lieka pakankamai laiko.
Tačiau žmonės nėra išskirtiniai atvejai. Kiekvienas žmogus yra tiesiog kitoks, atliekantis užduotis ir naršantis internete skirtingai. Tad kaip galime kurti geresnes, įtraukesnes patirtis, kurios atitiktų skirtingus poreikius ir galiausiai būtų naudingos visiems? Pažvelkime atidžiau
Neuroįvairovė ar neurodivergencija?
Internete yra nemažai painiavos dėl abiejų terminų. Skirtingi žmonės mąsto ir patiria pasaulį skirtingai, o neuroįvairovė mato skirtumus kaip natūralias variacijas, o ne trūkumus. Ji skiria neurotipiškus ir neurodivergentiškus žmones.
- Neurotipiški žmonės mato pasaulį „tipišku“ ir plačiai priimtu kaip tikėtina būdu.
- Neurodivergentiški žmonės patiria pasaulį kitaip, pavyzdžiui, žmonės su Dėmesio ir aktyvumo sutrikimu (DAS), disleksija, diskalkulija, sinestezija ir hiperleksija.
Įvairių šaltinių duomenimis, apie 15–40 % populiacijos turi neurodivergentiškų bruožų. Šie bruožai gali būti įgimti (pvz., autizmas) arba įgyti (pvz., trauma). Tačiau jie visada yra spektre ir labai skiriasi. Asmuo su autizmu nėra neuroįvairus – jis yra neurodivergentiškas.
Viena iš pagrindinių neurodivergentiškų žmonių stiprybių yra jų lakumas vaizduotei ir kūrybiškumas, gebėjimas greitai sugalvoti nestandartinių idėjų. Jie pasižymi išskirtiniu dėmesio lygiu, stipria ilgalaike atmintimi, unikalia perspektyva, neprilygstamu tikslumu ir stipriu teisingumo bei sąžiningumo jausmu.
Būti kitokiam pasaulyje, kuris tam tikru mastu vis dar nepriima šių skirtumų, yra varginantis. Tad nenuostabu, kad neurodivergentiški žmonės dažnai pasižymi ryžtu, atsparumu ir aukštu empatijos lygiu.
Kurkite su žmonėmis, o ne jiems
Būdami dizaineriai, dažnai matome save kaip kelių tiesėjus. Kuriame patikimus kelius žmonėms, kad jie galėtų patogiai pasiekti savo tikslus. Be jokių kliūčių. Be sumaišties. Be užrakinimo.
Tai reiškia, kad reikia gerbti paprastą faktą, jog žmonių poreikiai, užduotys ir vartotojų kelionės yra skirtingi ir laikui bėgant keičiasi. Ir, svarbiausia, tai reiškia, kad į juos reikia atsižvelgti labai anksti procese.
Geresnis prieinamumas yra geresnis visiems. Užuot priėmę sprendimus, kuriuos vėliau reikia atšaukti ar tobulinti, kad atitiktų reikalavimus, galime į procesą įtraukti įvairią žmonių grupę – su prieinamumo poreikiais, su neuroįvairove, dažnus ir retus vartotojus, ekspertus, naujokus – ir kurti kartu su jais, o ne jiems.
Neuroįvairovės ir įtraukaus dizaino ištekliai
Nuostabus išteklius, padedantis kurti dizainą atsižvelgiant į kognityvinį prieinamumą, yra Stéphanie Walter Neuroįvairovės ir UX įrankių rinkinys (angl. Neurodiversity and UX toolkit). Jame pateikiamos praktinės gairės, įrankiai ir ištekliai, padedantys geriau suprasti ir kurti dizainą, pritaikytą disleksijai, diskalkulijai, autizmui ir DAS.
Kitas fantastiškas išteklius yra Willo Sowardo Neuroįvairovės dizaino sistema (angl. Neurodiversity Design System). Ji sujungia neuroįvairovę ir vartotojo patirties dizainą į dizaino standartų ir principų rinkinį, kurį galite naudoti kurdami prieinamas mokymosi sąsajas.
Galiausiai, per pastaruosius kelerius metus parengėme keletą santraukų apie neuroįvairovę ir įtraukų dizainą, tad galbūt jos bus naudingos ir jums:
